Šiųmetės Baltų vienybės dienos vertė – neišdildoma. Lazdijai, teturėdami vieną maironiečių būrelį, rugsėjo 22-ąją visiems sambūrio dalyviams padovanojo ypatingą šventę – skirtą ne tik Baltų vienybei, Lietuvos maironiečių draugijos 20-mečiui, bet ir Lietuvos vardo Tūkstantmečiui.
Kauno miestui šiame ypač gausiame draugijos narių sambūryje (dalyvavo per 1300 mokinių iš visos Lietuvos) atstovavo apie šimtą maironiečių, tarp jų – per keturiasdešimt aktyviausių mūsų gimnazijos maironiečių, lydimų mokytojų J.Sakalienės, E. Aleksejūnienės ir V. Jucytės. Pasididžiavimas, kai stovėdami „gyvame“ skaičiuje 1000 giedojome Tautišką giesmę… Akimirkos, praleistos tarp miestelėnų (mus priėmė Lazdijų kultūros namai) nepakartojamos. Palaima šimtametėje bažnytėlėje susikibus rankomis tariant „Tėve mūsų“… ypatinga. Džiaugsmingas laikas jotvingių Rudaminos piliakalnyje– leidžiantis apačion ir dovanojant šypsnį karšta koše nešinam, šnopuojančiam į viršų sesei ar broliui-lietuviui.
Sambūryje kalbėjo Lazdijų meras A. Margelis, maironiečių pirmininkas E. Urbonas, Šv. Onos bažnyčios klebonas G. Urbštas, Lazdijų krašto poetas J.Endrijaitis. Kiekvieno garbaus žmogaus kalboje ryškėjo svarbiausi poliai – koks turėtų būti jaunas lietuvis ir kaip šį lūkestį kasdienoje augina, puoselėja maironietis. Jono Mačiulio-Maironio autoriteto svarba, lietuviškų tradicijų puoselėjimas, domėjimasis tautos istorija – mūsų draugijos narių išskirtinumas ir ypatybė, kuria žavisi aplinkiniai.
„Mes esame pašaukti būti kūrėjai. Kuriame talentais, naudodami juos gerovei. Turime kurti Tėvynės ateitį,“ – Šv. Mišių metu Lazdijų šv.Onos bažnyčioje kalbėjo klebonas. Jaunimo pareiga kurti Lietuvą sambūrio metu buvo priminta ne kartą. Manau, tądien kiekvienas atnaujino supratimą apie savo darbo svarbą šalies augimui. Juk visa, ką darome vardan tos Lietuvos, bus naudinga – net ir mažiausias žingsnis – ėjimas priekin.
