Dar dabar gyvenu šiltais prisiminimais, kurie neišdyla iš atminties po neseniai įvykusios kelionės į saulėtąją Italiją. Čia draugiški, besišypstantys, energija trykštantys žmonės, nuostabaus grožio gamta, dideli egzotiški augalai, žydra jūra, aukšti kalnai ir žalios kalvos, ant kurių it LEGO kaladėlės tankiai pritvirtinti nedideli mūriniai namukai.
Pažintį su Italija mes (15 mokinių ir 2 mokytojos iš Kauno Maironio universitetinės gimnazijos) pradėjome gegužės 25 dieną, kai po ilgo ir varginančio skrydžio nusileidome Romoje. Vos spėjusius išlipti iš lėktuvo mus pasitiko malonūs ir vikrūs oro uosto darbuotojai, kurių dėka vos per 20 minučių atsidūrėme sostinės viešbutyje. Nors jau buvo naktis, puikiai supratome, kad šioje šalyje tokiu metu vis dar verda gyvenimas: gatvės pilnos mašinų, motorolerių, miesto centre šurmuliuoja minios žmonių, vis dar atidaryti restoranai, barai, krautuvėlės, pilnos temperamentingų greitakalbių lankytojų.
Romoje ir pasilikome nakvoti, čia taip pat praleidome visą kitą dieną, kuri buvo ypač smagi, nes mūsų pasitikti atvažiavo mainų partneriai. Kartu su jais aplankėme Koliziejų, Romos centrą, kuris stebino savo dydžiu, masyviais pastatais, rafinuotais fontanais, unikalumu ir puikiai išlaikytu senu archaišku stiliumi. Nukeliavome į Vatikaną, kur likome sužavėti didingos Šv. Petro bazilikos ir jos aikštės grožio, o vėliau, turėdami šiek tiek laisvo laiko, patys galėjome susipažinti su miesto ir jo žmonių kultūra, siauromis pasakiško grožio gatvelėmis, kurias ne kartą teko matyti garsiose kino juostose.
Po dienos Romoje nuvykome į savo mainų partnerių namus, San Benedetto del Tronto miestelį. Atvykę pasijautėme lyg rojuje. Į akį iškart krito nepaprastai graži ir unikali gamta: šio miestelio gyventojams labai pasisekė – jie turi ne tik jūrą, kalvas, bet ir kalnus. Kiekvienoje šių vietų išvysi skirtingą augmeniją: prie jūros gausu palmių, datulių, kaktusų, o kalvose ir kalnuose veši vaismedžiai, prisirpinę dviejų kumščių didumo citrinas, mandarinus, apelsinus. Nors miestelis nedidelis, dvelkia ramybe, tačiau jo širdyje gyvenimas lyg bičių avily: čia lankytojų pilni barai, kavinės, parduotuvės, naktiniai klubai, o per centrą rytais nusidriekia milžiniškas turgus, primenantis prekybos centrą po atviru dangumi.
Puikiai leidome dienas savo partnerių šeimose. Italai pasirodė nepaprastai svetingi, draugiški ir netgi, rodės, šiek tiek pakvaišę dėl savo nepaliaujamo noro šmaikštauti. O jų atvirumas ir nuoširdumas ypač gerai nuteikia atvykusį svečią.
Per tas kelias dienas spėjome puikiai pažinti ne tik gyventojų bendravimo kultūrą, bet ir šalies virtuvę: kiekvieną dieną šeimos, pas kurias gyvenome, mus stebindavo vis kitokiu tradiciniu itališku patiekalu. Taip pat labai džiaugėmės galėję susipažinti su mūsų draugų italų mokykla. Nors visi žinome, kad italai itin temperamentingi, nenustygstantys savo vietose žmonės, nustebome, kai sužinojome apie mokykloje esančią griežtą tvarką: kiekvieną rytą mokiniai turi pasižymėti specialia elektronine kortele, o jei to nepadaro laiku (kitaip tariant, pavėluoja į pamokas), jų laukia rimtas pokalbis su mokyklos valdžia, o po penkių tokių kartų gali būti svarstoma apie mokinio pašalinimą iš mokymo įstaigos.
Paskutinę dieną atšventėme specialiai mums išnuomuotoje kavinėje prie jūros kranto, kur linksmai leidom laiką su mus priėmusiomis šeimomis, klausėmės gyvai atliekamos muzikos ir netgi patys dainavome karaoke kartu su savo draugais italais. Visi taip susidraugavome, kad buvo labai sunku atsisveikinti, o išvykdami braukėme ašaras ir prisižadėjome nenutraukti ryšių ir vieni kitus dar kartą aplankyti. Grįždami į Lietuvą visi kalbėjome apie patirtus įspūdžius, prisiminėme gražiausias kelionės akimirkas ir visi sutikome, kad šios kelionės prisiminimai neliks užmiršti.
Morgana Laura Fiorini
