Apsiniaukusią lapkričio 9-ąją praskaidrino būreliai maironiečių, kurie po truputį rinkosi po Pažaislio vienuolyno svečių namų stogu. Per 40 mokinių suvažiavo iš įvairiausių Kauno ir net Lietuvos mokyklų: daugiausia iš Maironio universitetinės gimnazijos, Šančių ir ,,Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos, taip pat ,,Saulės“, J.Basanavičiaus gimnazijų ir Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos. Į renginį atvyko ir keturios studentės, maironietės alumnės: Ugnė Terentjevaitė, Lėja Kačerginskytė, Živilė Valaitytė ir Lina Leskauskaitė, vasarą baigusios Maironio universitetinę gimnaziją. Mokiniais rūpinosi mokytojos Judita Sakalienė (Maironio universitetinė gimnazija), Dalė Bubelienė (Šančių vidurinė mokykla), Asta Viliokatienė (J.Basanavičiaus gimnazija) ir Salomėja Mikelaitienė (Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinė mokykla).
Bruzdesys netilo, kol rinkomės kambarius, krovėmės daiktus. Apie šeštą valandą vakaro visi kuklūs, juk aplink nepažįstamieji, susėdome prie vakarienės stalo, nukrauto gardumynais ir šviežiai iškeptu pyragu, kuriuos paruošė Šančių vidurinės mokyklos maironiečiai Sočiai pavalgę, nukeliavome į maldos kambarį. Čia po mokytojų sveikinimo kalbų ir mokinės Viltės žaidimų, skirtų mokiniams susipažinti, visi jau įsidrąsinę klausėmės nuostabių mokytojos Salomėjos eilių, taip pat merginų Gabrielės, Saulės bei Faustos gitara atliekamų dainų. Maldos kambaryje atmosfera buvo džiugi ir jauki, visi turėjo progą susipažinti, papasakoti apie save ir kartu padainuoti. Vėliau kas išsiskirstė į kambarius, kas ėjo pasivaikščioti po vienuolyno kiemą ir pasidairyti į bažnyčios kupolus, apšviestus mėnesienos. Pravėdinę galvas, pagrindiniame kambaryje vėl tęsė žaidimus ir diskusijas. Pirmiausia iš senbuvių maironiečių, Ugnės ir Lėjos, gavome voką su daugybe užduočių. Visi puolėme jas spręsti, ir nors iš pradžių kai kurios atrodė neįveikiamos, tačiau žingsnis po žingsnio įrodėme, kad mūsų maironiečiai ne iš kelmo spirti ir atlikome jas visas! Atsakėme į visus klausimus ir išsprendėme uždavinius, sukūrėme pasaką panaudoję keisčiausius žodžius ir net iš šešių žmonių pastatėme žmonių piramidę! Paskui, pasiskirstę grupėmis, lakstėme po koridorius ir varžėmės, ilgai ir smagiai žaidėme šaradas. Veteranės pakvietė mus žaisti tradicija tapusius ,,traukinuką“ bei žaidimą-galvosūkį. Tą vakarą salytėje ilgai skambėjo nuoširdus juokas ir dainos, kol galop garsai pritilo – pagaliau mokiniai nuėjo miegoti.
Kitą rytą, jau septintą valandą, Maironio universitetinės gimnazijos maironiečiai kėlėsi gaminti pusryčių. Mūsų buvo daug, todėl ilgai neužtrukome. Apie aštuonias atsikėlė visi ir pasisveikinę džiugiai papusryčiavo. Po valandos atvyko lyderystės mokytoja iš Kauno kolegijos Ilona Skridlaitė. Tuomet visi susirinkome į dailės terapijos užsiėmimą. Mokytoja mums pasakojo apie dailės terapiją, kada to išmoko ir kaip susidomėjo. Svarbiausia buvo negalvoti, koks piešinys išeis, tiesiog išlieti save popieriaus lape. Tokia veikla mums buvo įdomi, ji ramino, padėjo įsiklausyti į save, susikaupti. Pabaigę piešti, keliavome į ekskursiją po vienuolyną. Ypač sužavėjo baroko stiliaus bažnyčia. Nors jos išorė atrodo šalta ir didinga, tačiau viduje labai jauku. Vidaus sienos puoštos juodu ir rausvu marmuru, daugybe nuostabių paveikslų bei freskų. Aukštos lubos ir kupolai sukelia didybės įspūdį, visa tai labai gražu. Apsilankymas tokioje šventovėje sustiprina dvasią ir įkvepia norą gyventi dorai. Grįžę bendrai paruošėme pietus, paskui aptarėme seminarą, pasidalijome žaidimo ,,Slaptas draugas“ įspūdžiais ir išsiskirstėme.
Atvažiavę moksleiviai buvo labai draugiški, nuoširdūs ir linksmi. Ypač gera buvo matyti maoronietes, kurios, net ir baigusios gimnaziją, nenutolsta nuo maironietiškos veiklos, ir mokytis iš jų. Tokiuose renginiuose lengva susirasti naujų gerų draugų, taip pat smagiai praleisti laiką. Seminaras buvo labai įdomus, laikas praleistas turiningai, mielai čia vėl sugrįžtume.
Monika Jotautaitė, Ib klasės gimnazistė,
Kauno Maironio universitetinė gimnazija
