Pasandravys ir Bernotai (Raseinių rajonas Pagojukų seniūnija)
Maironio gimtinė – Pasandravys. Čia prabėgo keleri poeto vaikystės metai. Apie 1860 m. 
Pasandravio dvaro paveldėtojai Astrauskai už skolas ūkininkui Aleksandrui Mačiuliui (poeto tėvui) 3 – 4 metams perleido Pasandravio dvarą. Palikęs savo ūkyje (Bernotuose) šeimininkauti giminaitę, A. Mačiulis su šeima persikėlė gyventi į Pasandravį. Čia 1862 m. lapkričio 2 d. Mačiuliams gimė sūnus Jonas (būsimas poetas Maironis). Jo krikštamotė buvo bajorų Astrauskų vyriausioji dukra Katerina. Mačiuliai Pasandravyje gyveno iki 1865 m. Tada, iš mokslų grįžus Pasandravio dvaro paveldėtojui P. Astrauskui, Mačiuliai vėl persikėlė gyventi į Bernotus. Bernotuose išlikusioje sodyboje 1989 m. įkurtas muziejus (Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas), veikia poetui Maironiui skirta ekspozicija. Bernotai, Pasandravys, jų aplinka simboliškai įamžina įdomų, sudėtingą dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir kūrybos kelią.
1987 m., minint poeto 125-ąsias gimimo metines, įrengtas pėsčiųjų takas, sujungęs Bernotų ir Pasandravio sodybas. Abiejose tako pusėse nuo Luknės iki Sandravos upelių pradėti sodinti ąžuolai – Maironio ąžuolų takas (apie 1 km). Tais metais pasodinti 125 ąžuoliukai. Jie toliau sodinami kas penkeri metai – poeto jubiliejiniams gimtadieniams skirtų renginių metu. Ąžuoliukus, skirtus poeto atminimui įamžinti, jau yra pasodinę nemažai žinomų Lietuvos mokslo, kultūros veikėjų, tarp jų ir J. Aputis, S. Geda, Č. Kudaba, M. Martinaitis, J. Mačiukevičius, A. Maldonis, J. Nekrošius, V. Zaborskaitė, taip pat Maironio giminaičiai ir daugelis kitų žmonių. Poeto Maironio tėvų sodyboje stovi gražus kryžius. Senasis, stovėjęs čia Maironio laikais, sunyko ir nugriuvo dar 1912 m. Dabartinis atstatytas 1989 m. rugsėjo 2 d. (meistras – Raseinių miškų ūkio stalius J. Malinauskas). Netoli šio kryžiaus poeto giminaičiai, norėdami, kad šią sodybą, kaip ir Maironio laikais puoštų liepos, yra pasodinę keturias liepaites. Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus puošia 1991 m. Lietuvos tautodailininkų kūrybinės stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti kryžiai bei koplytėlės: „Marijos Maloningosios“ skulptūra (aut. G. Dudaitis, Kauno r.); kryžius (aut. J. Binkis, Širvintų r.); koplytstulpis su „Šv. Jono Nepamuko“, „Šv. Jurgio“, „Šv. Cecilijos“, „Šv. Kazimiero“ bareljefais (autoriai S. Karanauskas ir A. Jurkaitis, Utena); kryžius su „Šv. Jono Nepamuko“ bareljefu (aut. J. Tvardauskas, Anykščiai); koplytstulpis su „Šv. Florijono“ skulptūra (aut. J. Dzvėga, Šiauliai); kolytstulpis su „Šv. Jono krikštytojo“ bareljefu (aut. J. Grabauskas, Raseiniai); koplytstulpis su „Šv. Jurgio“ skulptūra (aut. A. Česnulis, Varėnos r.); kryžius 1863 m. kapinaitėse, kuriose palaidota ir poeto Maironio krikštamotė, Pasandravio dvarininkaitė K. Astrauskaitė (aut. A. Baranauskas, E. Akulauskas, Pr. Paleckis, Kaunas); koplytstulpis su „Šv. Marijos Sopulingosios“ ir „Kristaus Nazariečio“ skulptūromis (aut. R. Puškorius, Kretinga); kryžius su dvylikos apaštalų bareljefais (aut. A. Urbšys, Anykščiai); „Šv. Marijos Maloningosios“ skulptūrėlė Bernotų km. sodyboje-muziejuje (aut. G. Gaidys, Raseiniai).
Mačiulių šeimos kapavietė Betygalos kapinėse
Bernotuose svarina šakas obelys, ošia pušis, dar menanti Maironio apsilankymą buvusioje tėvų, vėliau – sesers sodyboje. Dabar dar žaliuojančias egles yra sodinęs pats poetas. 2006 m. numatyta restauruoti sodo pakraštyje esantį unikalų statinį – ilgus metus naudotą ledainę. Sodo pakraštyje, kitoje kelio pusėje – takelis, vedantis Luknės upelio link. Čia poetas dažnai vaikščiodavo jaunystėje, čia jis svajodavo. Jo rankomis įrengtas šaltinėlis; vandenį iš čia poetas semdavo ir nešdavo arbatai virti, kai tik lankydavosi pas gimines. Pasandravyje išlikęs svirtinis šulinys su įspūdingo dydžio akmeniniu rentiniu, gyvenamojo namo pamatai, restauruota akmens mūro pavalkinė (pakinktinė).
