Balandžio 23 dieną minime Jurgines. Tai pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir arkliaganių šventė, senovėje dar vadinta žemdirbių Naujaisiais metais. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šv. Jurgio vardo diena. Minėdami Jurgines, nostalgiškai prisimename tradicinius Lietuvos maironiečių draugijos sambūrius įvairiuose šalies regionuose. Tris dešimtmečius laikėmės gražios ir prasmingos tradicijos: kasmet gausiai susiburti kuriame nors respublikos rajone, dar tebesaugančiame senąsias lietuvių tradicijas, supažindinti su jomis jaunus žmones, prasmingai pabūti bendraminčių būryje. Nepamirštami liko teatralizuoti šv. Jurgio, nudobiančio drakoną, pasirodymai piliakalnių papėdėse, puikūs šeimininkų parengti koncertai, „Pavasario balsų“ konkurso laureatų apdovanojimai, kareiviška košė, medelių sodinimo akcijos, kai po šaknimis padėdavome margučių. Viso renginio metu mūsų neapleisdavo puiki nuotaika, iki pavakarių skambėdavo mokinių atliekamos lietuvių liaudies dainos, dainuojamoji poezija, netilo pokalbiai su bendraminčiais maironiečiais ir jų vadovais, kurie ne vienam iš mūsų tapo artimesni nei giminės. Šiandien, dalijantis nostalgiškais maironiečių Jurginių prisiminimais, norisi pasidžiaugti, kad visa tai buvo, padėkoti sambūrių įkvėpėjams bei organizatoriams ir, kaip ir per kiekvienas Jurgines, paprašyti: „Jurgi, atrakink žemę!“
