LT
EN
  • Elektroninis dienynas

  • Projektai

  • Istorija

    Atnaujinta: 2014-01-27

    1920–1922 metais gimnazijos pastate vyko Aukštieji kursai, davę pradžią valstybinio universiteto Kaune steigimui. 

     

    Aukštieji kursai – Nepriklausomos Lietuvos prouniversitetas

     

    1919 m. pabaigoje pasibaigus kovoms su Sovietų Rusijos bei plk. P. Bermondto-Avalovo kariuomenėmis, grupelė inteligentų, vadovaujama Zigmo Žemaičio, laikinojoje sostinėje Kaune nutarė įkurti Aukštuosius kursus, tačiau nesulaukė Vyriausybės palaikymo, nes stigo lėšų. Tai nenuslopino steigėjų entuziazmo – nutarta Aukštuosius kursus įkurti visuomenės pastangomis ir lėšomis. Lietuviai visuomenės veikėjai turėjo nemažą kultūrinių ir švietimo įstaigų kūrimo patirtį okupacijų metu – per Pirmąjį pasaulinį karą buvo įsteigta daugiau pradinių ir vidurinių mokyklų, negu prieš karą, todėl iniciatoriai nutarė nelaukti, kol atsiras lėšų valstybės ižde. 1919 m. spalio 6 d. laikraštyje „Lietuva“ buvo išspausdintas skelbimas, kviečiantis visus, norinčius studijuoti aukštojoje mokykloje, pateikti informaciją į Švietimo ministerijos 15-ąjį kabinetą. Spalio 8 d. Aukštųjų kursų iniciatorių susirinkime buvo išrinkta vykdomoji komisija, į kurią įėjo Jurgis Alekna, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis, Kazimieras Vasiliauskas, Eduardas Volteris ir Zigmas Žemaitis. Komisija paruošė Aukštųjų kursų įstatų projektą, tačiau nesitikėjo, kad atsiras tiek norinčių studijuoti – per keletą dienų nuo skelbimo pasirodymo gauta beveik 600 pareiškimų. Organizatoriai sunešė iš namų vadovėlius, užrašus, bankas paskolino 120 tūkstančių markių. Prof. E. Volteris buvo komandiruotas į Vokietiją, kur nupirko knygų, užsakė žurnalų. Gruodžio 6 d. kursų organizatoriai, siekdami suburti kuo daugiau inteligentų, įsteigė Aukštųjų mokslų draugiją, kuri rinko lėšas būsimai aukštajai mokyklai. Gruodžio 16 d. draugijos narių susirinkime buvo priimti kursų įstatai, mokslo planai, išlaidų sąmatos. 1920 m. sausio 5 d. Aukštųjų kursų įstatus patvirtino švietimo viceministras Pranas Mašiotas, tačiau suteikti materialinės paramos Vyriausybė negalėjo. Daugiausia paramos suteikė Amerikos lietuviai.

    Aukštosios mokyklos organizavimui neliko abejingi ir moksleiviai – 1919 m. gruodžio 13 d. „Lietuvos“ laikraštyje buvo išspausdintas moksleivių kreipimasis, kuriame rašyta:

    „Demokratingoj valstybėj kiekvienas pilietis turi elgtis taip, tarytum nuo jo pareina visos valstybės laimė ir tarytum tik jis vienas teturi atsakomybės tėvynės nelaimėms. Tokio pat jausmo prisiimkim mes Aukštosios mokyklos įkūrimui“.

    Ir štai 1920 m. sausio 27 d. vakarą sausakimšoje gimnazijos rūmų salėje (dabartinėje Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje) Z. Žemaitis paskelbė apie Aukštųjų kursų įsteigimą. O, kai Juozo Naujalio diriguojamas choras, pritariant kariniam dūdų orkestrui, užtraukė Lietuvos himną, ašaras braukė ir būsimieji kursų klausytojai, ir lektoriai. Aukštąją mokyklą sveikino ir peraugti į universitetą jai linkėjo Žemaičių vyskupas P. Karevičius ir J. Vabalas-Gudaitis. Poetas kunigas Maironis prisiminė, kaip prieš 35-erius metus toje pačioje salėje jis baigė gimnaziją. Tuomet čia buvo parašyta, kad lietuviškai šnekėti mokykloje draudžiama. Poetas pasidžiaugė, kad tiek daug mokslo žmonių šiandien kalba gražia lietuvių kalba ir kuriama aukštoji lietuvių mokykla. Aukštuosius kursus sveikino lietuvių kalbos mokytojas Jonas Jablonskis, žydų atstovas – Maksas Soloveičikas, būsimasis studentas – Domas Micuta. Iškilmės truko beveik keturias valandas, tačiau visiems pasirodė, kad prabėgo tarsi viena akimirka. Atsisveikinimui, po 88-erių metų pertraukos, kai Rusijos caro valdžia uždarė Vilniaus universitetą, buvo sugiedotas studentų himnas „Gaudeamus igitur“.

    Kursai įsikūrė I Kauno gimnazijos pastate ir gavo vieną namelį Mickevičiaus gatvėje (dabar šioje vietoje stovi Kauno medicinos universiteto rūmai). Vėliau Vyriausybė skyrė buvusios komercinės mokyklos (dabar KTU pirmieji rūmai) pastatą. Paskaitos vyko I Kauno gimnazijoje, Seimo rūmuose, Gamtos tyrimo stotyje ir kitur. Kursuose veikė 6 skyriai: Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Aukštųjų kursų padėtis buvo nelengva – 1921 m. vasario 14 d. rašte pirmajam Aukštųjų kursų vedėjui Z. Žemaičiui Technikos skyriaus vedėjas J. Šimoliūnas, rašė, kad Technikos skyrius įsigijo įvairių prietaisų ir modelių braižybai, tačiau neturi kur jų padėti, nes neturi tinkamų patalpų ir baldų braižyklai įrengti. Nežiūrint visų sunkumų Aukštieji kursai atliko savo užduotį – paruošė pirmuosius studentus, subūrė dėstytojus, padėjo pagrindą universiteto mokslo įstaigoms ir 1922 m. vasario 16 d. peraugo į universitetą.

    Šiuo metu istorikai daug diskutuoja, ar 1918–1920 metais kuriant Nepriklausomą Lietuvą buvo pilietinė visuomenė. Dar XX a. pradžioje Lietuvoje ir užsienyje mažai kas galvojo apie galimą Lietuvos politinį atgimimą, jos grįžimą į politinį Europos žemėlapį, bet tai įvyko. Jei Lietuvos Vyriausybės nebūtų parėmusi visuomenė, kuri ne tik apgynė valstybę nuo priešų, bet sugebėjo įkurti aukštąją mokyklą, tuomet nebūtų ir Lietuvos valstybės. Aukštųjų kursų įkūrimas akivaizdžiai įrodo, kad po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo susiformavusi stipri pilietinė visuomenė.

     Dr. Audronė Veilentienė

  • Steigėjas

  • Kiti partneriai

  • NUOTRAUKŲ GALERIJA

  • Calendar

    gegužės 2017
    Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Sekmadienis
    gegužės 1, 2017 gegužės 2, 2017 gegužės 3, 2017 gegužės 4, 2017 gegužės 5, 2017 gegužės 6, 2017 gegužės 7, 2017
    gegužės 8, 2017 gegužės 9, 2017 gegužės 10, 2017 gegužės 11, 2017 gegužės 12, 2017 gegužės 13, 2017 gegužės 14, 2017
    gegužės 15, 2017 gegužės 16, 2017 gegužės 17, 2017 gegužės 18, 2017 gegužės 19, 2017 gegužės 20, 2017 gegužės 21, 2017
    gegužės 22, 2017 gegužės 23, 2017 gegužės 24, 2017 gegužės 25, 2017 gegužės 26, 2017 gegužės 27, 2017 gegužės 28, 2017
    gegužės 29, 2017 gegužės 30, 2017 gegužės 31, 2017 birželio 1, 2017 birželio 2, 2017 birželio 3, 2017 birželio 4, 2017