Paskutinę spalio mėnesio savaitę gimnazijos direktorė Daiva Garnienė su miesto bendrojo ugdymo įstaigų vadovų bei Švietimo ir ugdymo specialistų grupe lankėsi Suomijoje, garsėjančioje savo švietimo sistema, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais. Stažuotėje stengtasi susipažinti su sėkminga kitos šalies patirtimi, suvokti savo šalies švietimo sistemos privalumus, trūkumus, pritaikyti įgytas žinias savo mieste, gimnazijoje. Lankydamiesi pradinėse mokyklose ir gimnazijose (iš viso apsilankyta šešiose ugdymo įstaigose), stažuotės dalyviai buvo supažindinti su mokyklų aplinkomis, mokymosi būdais ir formomis, padedančiomis mokiniams įgyti žinių bei gebėjimų, stebėjo pamokas, diskutavo su mokyklų vadovais ir pedagogais. Taip pat išklausyti dviejų Suomijos Nacionalinės Švietimo Tarybos (Finnish National Board of Education) narių – vyriausiojo architekto Mr. Reino Tapaninen (tema „Mokymosi aplinkos kūrimas“) ir Mr. Leo Pahkin (tema „Suomijos švietimo sistema“) pranešimai. Pedagogai įsitikino, kad Suomijoje švietimas – iš tiesų prioritetinė sritis, viena svarbiausių visų piliečių teisių. Ypatingai vertinamas išsilavinimas, mokytojo profesija, pasitikima pedagogų darbu. Kaip teigė Leo Pahkin, „Mūsų kultūra – pasitikėjimo kultūra, mes pasitikime savo mokytojais, kurie labai aukštos kvalifikacijos, studijavo universitetuose, atliko praktiką ir žino, ką daro“.
Vidurinio ugdymo tikslas – parengti mokinius tolesnėms studijoms, būsimai profesijai, o ne išmokyti ar suteikti žinių (panašiu požiūriu jau vadovaujamasi ir Lietuvoje). Mokymo medžiaga yra susijusi su profesiniu gyvenimu ir darbo rinka. Šie konkretūs dalykai įtraukiami į mokinių konsultavimą ir specialius projektus per įvairius dalykus, įtraukiant bendradarbiavimą su įmonėmis. Mokyklos bendradarbiauja ir su profesinėmis mokyklomis: profesinių mokyklų mokiniai gali tam tikrų dalykų mokytis vidurinėje mokykloje, o vidurinės mokyklos mokiniai – amatų. Baigę gimnaziją, mokiniai laiko privalomąjį gimtosios kalbos egzaminą, dar tris gali rinktis. 4 egzaminus abiturientas gali išsidėlioti maždaug per 1,5 metų. Kokią studentų atrankos sistemą prisitaikys, universitetų reikalas. Dažnai universitetai patys organizuoja stojamuosius egzaminus, tačiau atsižvelgia ir į brandos egzamino rezultatus.
Didelis dėmesys skiriamas ugdymo įstaigų aplinkai. Statomos ne tik naujos, erdvios mokyklos, bet išsaugomos ir senos, turinčios savo istoriją, kitokią aurą, joms pristatomi priestatai. Kaip teigė Reino Tapaninen, „Nobelio premijos yra skiriamos už tokius projektus mokykloms, kuriose sena integruojama su nauja, ir taip taupomos lėšos”. Daugelyje mokyklų yra sukurtos bendros didelės erdvės, daug atskirų poilsio zonų. Nemažai mobilių erdvių, kurių paskirtis keičiasi priklausomai nuo poreikių, taip pat naudojamos pertvaros, pritaikančios erdvę tam tikroms veikloms. Pradinėse mokyklose šildomos grindys, vaikai neavi batų. Visi vaikai gauna nemokamą maitinimą (pradinukai – košės, dribsnių su pienu, vyresnieji – daržovių sriubos su lašiša ir pan.). Pamokos dažnai vyksta ne tik mokyklose, bet ir kitose erdvėse: muziejuose, parkuose, bibliotekose. Stebino ramybė, mokiniai tyliai bendrauja ir ramiai elgiasi net pertraukų metu.
Apsilankiusi Suomijoje lietuvių delegacija įsitikino, kad švietimo sistemos kokybę lemia daugybė veiksnių, pradedant investuojamomis lėšomis, mokytojų rengimu, socialiniu mokytojo profesijos prestižu ir baigiant šalies kultūra, žmonių mentalitetu, didžiuliu pasitikėjimu vadovais ir mokytojais. Toks pasitikėjimas įpareigoja dirbti ypač atsakingai, garantuojant kuo geresnius veiklos pasiekimus.
