Sausio 12 dieną I–III klasių gimnazistai lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkciame mokslo ir studijų centre. Universitete mokiniai išklausė devynias paskaitas (kiekviena klasių grupė – po tris).
Pirmoje paskaitoje „Turkų šalių kalba ir kultūra“ lektorius Aleksander Ismailov mokė turkų kalbos pradmenų: garsų tarimo, žodžių reikšmių, svarbiausių pasikalbėjimo frazių. Paskaita buvo įtraukianti: dėstytojo kviečiami, išėję prieš auditoriją, mokiniai skaitė kasdienio bendravimo frazes ir poezijos ištraukas, inscenizavo pokalbio situacijas. Gimnazistai įgijo žinių apie turkų kalbos sistemą, šią kalbą vartojančias šalis. Paskaitos pabaigoje visi sudainavo „karaokė“ turkišką estradinę dainą, kupiną dramatiškų jausmų, pažiūrėjo turkų filmo ištrauką.
Antra paskaita „Ekonomika ne man“ taip pat labai sudomino visus: ir mokinius, ir mokytojus. Lektorius docentas dr. Vytautas Liesionis suintrigavo klausytojus gana nepopuliariomis mintimis. Remdamasis ekonomikos dėsniais, jis įrodė, jog, pirkdami „Iphone“ telefonus dabar, nuskriaudžiame save senatvėje. Supratome labai svarbią tiesą: pirkdami svetimose šalyse pagamintas prekes, praturtiname užsienio valstybes ir nuskurdiname Lietuvą. Pagrįsdamas šį teiginį, lektorius pateikė Vokietijos ir Norvegijos ekonomikos pavyzdžių: abiejų valstybių piliečiai pirmenybę teikia savo šalyje pagamintoms prekėms, net jei jos ir kainuoja brangiau.
Trečioje paskaitoje „Ar tikrai meilė akla?“ taip pat buvome sudominti netikėtų įžvalgų. Lektorė dr. Giedrė Baltrušaitytė iš pradžių supažindino su sociologijos mokslo specifika, o paskui ėmė analizuoti, kaip vyksta įsimylėjimo procesas (sociologiniu požiūriu). Ji paneigė mitą, kad meilė akla. Pasirodo, įsimylint svarbi ir partnerio išvaizda, ir amžius, ir socialinis statusas. Lektorė įrodė, kad didelę įtaką romantinei meilei turi ir gyvenamasis laikotarpis, ir vieta. Labai įdomi ir netikėta paskaitos idėja: meilė – socialiai konstruojamas reiškinys, kintantis laike ir erdvėje bei veikiamas kultūrinių normų.
Kita klasių grupė išklausė dr. Vidos Mildažienės, VDU Gamtos fakulteto Biochemijos katedros lektorės, paskaitą „Augalų komunikacija. Protingi augalai“. Jau pats pavadinimas suintrigavo: ar augalai gali jausti, klausytis ar net kalbėti? Tai mitas ar tikrovė? Dėstytoja patraukliai nagrinėjo pseudomokslinius klausimus, pasakojo apie eksperimentus, atliekamus mokslininkų entuziastų. Pasirodo, augalai gali net girdėti žmonių mintis, kai kurie iš jų turi gerą atmintį, reaguoja į triukšmą, gali net judėti norima kryptimi. Mokiniai sužinojo, kad komunikacijos būdai, t. y. cheminė komunikacija, elektrinio signalo perdavimas tarp augalo dalių, akustinė komunikacija, augalui padeda išlikti net ir nepalankiomis sąlygomis.
Kaip pačią įdomiausią mokiniai įvardijo docento Dr. Stefano Maria Lanzo paskaitą „Italų kalba ir kultūra“. Charizmatiškasis lektorius mokė visus kalbėti itališkai. Pasirodo, tai nėra sunku ir labai smagu. Visi išmoko prisistatyti, paklausti, iš kur pašnekovas, kaip gyvena, kokia jo nuotaika.
Diena, praleista Vytauto Didžiojo universitete, buvo kupina prasmės ir įdomių patirčių. Nuoširdžiai dėkojame mus priėmusio universiteto bendruomenei.
