Gimnazijos III aukšte veikia paroda „Pirmasis husarų (gusarų) Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas 1919–1940 m.“, kurios iniciatorius – Kovo 11-osios gatvės bendrijos vadovas, šaulys dr. Raimundas Kaminskas.
Pirmasis Lietuvos raitelių-husarų karinis vienetas – eskadronas – pradėjo kurtis prie Kauno miesto komendantūros, toje vietoje, kur buvo vokiečių arklidės Ukmergės pl. 9 (dabar Savanorių pr.7 pastato kiemas) 1919 m. sausio 6–7 d.
1919 m. gegužės 12 d. gen. Silvestro Žukausko (1860–1937) įsakymu Nr. 3 iš įvairių raitelių dalių buvo pradėtas formuoti 1-asis lietuvių raitelių pulkas (1919-05-12–1919-10-24).
Pirmuoju pulko vadu buvo paskirtas mjr. Gustav Hoeger. Pulko štabas kūrėsi pulko kareivinėse prie dabartinio Radvilėnų plento Kaune. Pulko kariai dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, bermontininkus, lenkų kariuomenę ir Klaipėdos sukilimo operacijose. 1919-07-01 buvo paskirtas antrasis pulko vadas plk. Pranas Jackevičius (1877–1938), kuris šiam pulkui vadovavo iki 1920-07-10, vėliau – nuo 1926-01-01 iki 1932-07-22. Trečiasis pulko vadas buvo plk. Juozas Litvinas (1882–1925), kuris kariniam vienetui vadovavo trumpai, nuo 1920-07-10 iki 1920-08-22. Gen. Povilas Plechavičius (1890–1973) pulkui vadovavo nuo 1921 iki 1924 m. Plk. ltn. Juozas Bačkus (1899–1942) – nuo 1932-09-01 iki 1934-06-02. Plk. Aloyzas Valušis (1901–1998) – nuo1934-06-21 iki 1939-04-04. Paskutinis vadas iki sovietams okupuojant Lietuvą buvo plk. Izidorius Karaunaitis (1899–1964).
Keitėsi ir pulko pavadinimas: 1-asis raitelių pulkas (1919-10-25–1921-07-09), 1-asis kavalerijos pulkas (1921-07-10–1922-03-31), 1-asis gusarų pulkas (1922-04-01–1927-09-24), 1-asis gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1927-09-25–1939-10-06) 1-asis husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1939-10-07–1940-07-24).
1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona įteikė pulkui vėliavą su šūkiu: „Nugalėsime ar mirsim“.
Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai balti, su Gediminos stulpais,kraštai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kraštu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
1931 m. pulkas buvo pirmasis Lietuvos tarpukario kariuomenėje, kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjęs naudoti pulko globėjo Jonušo Radvilos monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna.
Sausio 23 d. 11.30 val. aktų salėje vyks parodos atidarymui skirtas renginys. Kviečiame dalyvauti.