2011 metų laidos abiturientas Vincentas Mulevičius, garsinęs gimnaziją miesto bei šalies informacinių technologijų olimpiadose bei konkursuose, ir toliau džiugina savo pasiekimais.
Tokią nuostatą per interviu išreiškė Kauno technologijos universiteto studentai Karolis Kusas, Evaldas Čiakas ir Vincentas Mulevičius. Jie tikrai apie tai nusimano, nes birželio 29–liepos 5 dienomis atstovavo savo universitetui Sankt Peterburge vykusiame pasaulio studentų komandinio programavimo varžybų finale. Jame rungėsi 120 geriausių pasaulio techniškųjų universitetų komandos. Lietuviai užėmė 83 vietą ir įsitvirtino pasaulio geriausiųjų šimtuke. Kaip tai pavyko ir kodėl šie vaikiai apskritai pasirinko su informacinėmis technologijomis susijusią veiklos bei studijų sritį?
Smegenų gimnastika
Vaikinai į komandą, kuri pasiekė geriausią rezultatą Lietuvos universitetų istorijoje, susibūrė atsitiktinai. Iš pradžių universitete buvo atrenkami kandidatai – privalėjo atlikti užduotis. Iš geriausiųjų buvo suformuotos trys komandos, kurių vieną sudarė Evaldas, Karolis ir Vincentas.
Jai vadovauti buvo paskirtas KTU doktorantas Tomas Neverdauskas. Jis, pasak vaikinų, daug padėjo patarimais ir konsultacijomis bei nuorodomis, kur galima dalyvauti. Nepaisant to, mintis dalyvauti pasaulio studentų komandinio programavimo varžybose kilo patiems studentams.
Šios komandos nariai turi skirtingų gebėjimų ir žinių, todėl nenuostabu, kad džiugina gerais rezultatais. Pavyzdžiui, iš Šilutės kilęs Evaldas (22 m.) gilinasi į informatikos mokslus ir programavimą, tad jam dažnai patikimas kodo rašymas – tai jis daro itin greitai. Kaunietis Karolis (22 m.) puikiai sprendžia įvairius uždavinius. Na, o tauragiškis Vincentas (21 m.) pasitelkęs matematikos žinias sprendžia matematikos uždavinius.
„Atvirai sakant, tiksliaisiais mokslais susidomėjau tik 8 klasėje. Iki tol buvau pasinėręs į muziką. Net buvau atvykęs mokytis į M. K. Čiurlionio menų mokyklą“, – pasakojo Vincentas ir pridūrė, kad tai nesutrukdė siekti rezultatų taikomosios matematikos srityje. O pagrindinė priežastis – noras.
Panašiai mąsto ir jo komandos draugai. Evaldas ir Karolis prisipažino gana anksti susidomėję programavimu bei informatika. Tai jiems, priešingai nei daugumai, atrodė itin įdomi sritis. Ji taip užvaldžiusi jaunuolius, kad jie net vasarą neužmiršta mankštinti smegenų.
„Šią vasarą kiekvieną dieną programuoju 6–7 valandas. Tai yra laikas, kurį skiriu asmeniniam tobulėjimui“, – tvirtino Karolis.
Pasak vaikinų, norint ką nors pasiekti būtina nuolat mankštinti smegenis ir atlikti proto gimnastiką.
„Krepšininkai pumpuoja raumenis ir mėto į krepšį, o mes pumpuojame smegenis ir sprendžiame įvairiausias užduotis. Jų internete galima rasti labai daug. Viena iš svetainių, kurios pateikta informacija naudojamės, – codeforces.com. Tai nemokamas ir kokybiškas įrankis, padedantis stiprinti užduočių sprendimo įgūdžius. Juo gali naudotis ir pažengę, ir dar tik prakutę programavimo entuziastai“, – aiškino Karolis.
Varžybos Sankt Peterburge
Programuotojai įvairiose varžybose gali dalyvauti ir nuotoliniu būdu, tačiau, anot KTU komandos programuotojų, į pasaulines varžybas važiuojama ir varžomasi ten įrengtose salėse. Be to, vyksta ir kitokių renginių. Tarp jų – ir iškilmingas renginio atidarymas bei uždarymas.
„Man didžiausią įspūdį padarė organizuotumo lygis. Pavyzdžiui, ankstesniuose turnyruose transportu tekdavo rūpintis pačiam, o šiais metais net ir apie tai organizatoriai pagalvojo“, – prisiminė Evaldas.
Anot jo komandos draugo Karolio, „Association for Computing Machinery International Collegiate Programming Contest“ yra svarbiausias universitetų lygio turnyras pasaulyje. Jo šaknys siekia net 1970 metus. Tuomet JAV, Teksaso technologijų universitete, įvyko pirmas programavimo turnyras. Jis po septynerių metų tapo toks, koks rengiamas ir mūsų laikais.
Tiek varžybų laimėtojų lentelė, tiek KTU programuotojų atsiliepimai liudija, kad geriausi pastarųjų metų programuotojai –studentai iš Rusijos, Kinijos ir Lenkijos. O jei žiūrėtume į ankstesnius rezultatus, prie lyderių prisidėtų ir JAV.
Anot lietuvių, tokią tendenciją greičiausiai lemia tai, kad tose šalyse yra daug gyventojų – vadinasi, padidėja tikimybė atrasti visus reikalingus duomenis turinčių žmonių, kurie labiausiai tinka studijuoti, o vėliau ir dirbti konkrečioje srityje.
Paprašyti pateikti pavyzdžių, kurie padėtų straipsnio skaitytojams geriau suvokti, kokias užduotis atlikdamos komandos iš 2 322 universitetų varžosi dėl pripažinimo, vaikinai įvardino, anot jų, labai paprastą ir lengvą užduotį – sudėti visus skaičius nuo 1 iki milijono.
Verslas rūpi ne visiems
Paklausti, ką mano apie verslą ir galimybę jo imtis, ne visi pašnekovai atsakė entuziastingai.
Bene konkrečiausias buvo Evaldas. Jis ne tik žino, kad ateitį nori sieti su programavimu ir žaidimų kūrimu, bet ir teigiamai žiūri į nuosavą verslą.
„Mane labiausiai masina tai, kad turint verslą niekas kitas negali nurodinėti – visus sprendimus priimi pats“, – priežastį paaiškino KTU ketvirtakursis.
Jo kolegos į verslą žiūri atsargiau. Anot Vincento ir Karolio, verslas yra susijęs su konkrečių užduočių įgyvendinimu, kurios nepalieka vietos mąstymui ir nuodugnesniam problemos suvokimui.
Tai ypač svarbu Vincentui, kuris savo ateitį nori sieti su akademine veikla ir taikomąja matematika.
Karolis nėra iki galo apsisprendęs ir dar mąsto, kur link sukti: akademinio ar samdomo, privataus sektoriaus.
„Žinau viena: jei pasirinksiu privatų sektorių, tai tikrai neliksiu Lietuvoje. Čia per mažai erdvės tokioms bendrovėms, kuriose galima susidurti su tikrai dideliais iššūkiais ar įdomiomis užduotimis“, – patikslino Karolis ir pridūrė, kad viena trokštamiausių jo darbo vietų būtų Silicio slėnis ir ten įsikūręs įdomus startuolis.
Patarimas prieš renkantis
Nors kalbinami vaikinai yra jauni, apie savo sritį gali drąsiai dalyti patarimus. Tad to ir paprašiau.
Jų teigimu, svarbiausia jausti aistrą tam, ką darai. Informatika ir matematika – ne kiekvienam. Ne vienam vien perskaičius šiuos žodžius akys ima merktis, o veidą iškreipia žiovulys. Tačiau šiems vaikinams tai yra įdomi sritis, užgožianti kitas.
„Įdomiausia tai, kad kaskart susiduri su sudėtingomis, kompleksinėmis užduotimis, todėl norint jas išspręsti reikia visiškai atsiduoti ir skirti daug dėmesio. Jei būtų paprasta, būtų neįdomu“, – paaiškino Vincentas.
Jam pritarė ir komandos bičiuliai, o Evaldas patikino, kad žinant, ko nori, galima daug pasiekti. Pavyzdžiui, dar mokydamasis mokykloje jis sukūrė flash žaidimą „Gravity Master“.
„Stimulą man suteikė tai, kad informatiką atradau tik 11 klasėje. Turėjau mažai laiko, todėl teko daug ir sunkiai dirbti. Tada norėjau dalyvauti IT varžybose, bet laiko pasirengti beveik nebuvo – tai suteikė papildomos motyvacijos ir jėgų“, – prisipažino Karolis.
Bene svarbiausias ir didžiausias patarimas, kurį Vincentas skyrė mokiniams, – išsiugdyti gebėjimą nesureikšminti akademinių pasiekimų: „Dabar dažnas jaudinasi dėl to, kokį pažymį gaus per vieną ar kitą egzaminą, o vėliau rezultatą išpučia. Kyla pavojus, kad išlaikęs labai gerai tapsi arogantiškas, o gavęs prastesnį pažymį nuvertinsi save. Manau, reikia išmokti nekreipti dėmesio į pažymius. Ne jie rodo, ką žmogus gali ir nori daryti.“
Šaltinis: delfi.lt
