Svarbiausios Jono Mačiulio – Maironio gyvenimo ir kūrybos datos
Jonas Mačiulis Maironis gimė 1862 m. lapkričio 2 d. (pagal naują kalendorių – spalio 21 dieną) Pasandravio dvare Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje.
1873 m. pradėjo mokslus Kauno gubernijos gimnazijoje. Iš pradžių dvejus metus parengiamojoje klasėje mokėsi rusų kalbos. Vėliau tęsė mokslus gimnazijoje. Čia mokydamasis domėjosi literatūra, pradėjo eiliuoti. Tiesa, jo pirmieji eilėraščiai buvo užrašyti lenkiškai.
1883 m. baigęs Kauno gubernijos gimnaziją, įstojo į Kijevo universitetą, kur studijavo literatūrą. Mokėsi tik pusmetį.
1884 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Tais pačiais metais Maironis prisijungė prie lietuvių nacionalinio judėjimo.
1885 m. laikraštyje „Aušra“ pasirodė jo pirmasis spausdintas kūrinys – eilėraštis „Lietuvos vargas“, pasirašytas Zvalionio slapyvardžiu.
1888 – 1892 m. mokėsi Peterburgo dvasinėje akademijoje.
1891 m. išleista Maironio Lietuvos istorija, arba „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“. Tais pačiais metais buvo įšventintas Maironis įšventinamas į kunigus.
1892 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Kauno kunigų seminarijoje.
1994 m. paskirtas Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi (iki 1909 m.)
1895 m. pasirodė pirmasis eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.
1900 m. prisidėjo kuriant Lietuvos kalbos teisių atkūrimo sąjungą, nors jos narys ir nebuvo.
1905 m. tapo komisijos Lietuvos kalbos programai Lietuvos mokykloms parengti nariu.
1907 m. pasirodė poema „Jaunoji Lietuva“.
1909 m. tapo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Jam pavyko kiek sulietuvinti ir atnaujinti šią seminariją. 1911 m. tapo prelatu.
1915 – 1918 m. per Pirmąjį pasaulinį karą kartu su Kauno kunigų seminarija persikėlė į Vašuokėnus, gyveno Krekenavoje, rašė poemą „Mūsų vargai“.
1917 m. dalyvavo Berno konferencijoje kaip Lietuvos delegatas.
1922 m. Kauno universitete pradėjo dėstyti literatūrą, tapo moralinės teologijos katedros vedėju.
1932 m. birželio 28 dieną mirė. Palaidotas Kaune.
Maironio kapas Kauno arkikatedros bazilikos šventoriuje
